SVEIKATOS GIDAS: Gydomųjų augalų ŽINYNAS
Sveikam ir kokybiškam gyvenimui
#1 Knyga apie sveikatos atstatymą ir stiprinimą lietuviškų augalų pagalba

Klaipėdos Universiteto Botanikos SODO įkūrėjas Profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas ne tik jau 50 metų studijuoja ir ekperimentuoja su vaistažolėmis, daržovėmis bei kitais Lietuvoje augančiais augalais, tačiau ir pats viską išbando praktiškai.

Kam skirta KNYGA, kodėl ji svarbi ir naudinga šiandien?

  • Hipokrato ir kitų MOKYTOJŲ bei  50 metų universtetiniais tyrimais pagrįsta išsami medžiaga apie augalų panaudojimą kasdieniame sveiko gyvenimo puoselėjime
  • Knyga taikoma universitetinėms fitoterapijos bei natūralios medicinos studijoms
  • Lietuvos vietinio žmogaus — tyrėjo Algimanto M. Olšausko surinkta ir išbandyta sveikatą stiprinanti medžiaga apie žoles, daržoves ir kitus augalus padeda ir pačiam profesoriui, kuris, būdamas 75 metų amžiaus yra gyvybingas, judrus ir intelektualiai aktyvus.

Sveikatos gidas — tai Lietuvoje augančių vaistažolių bei kitų augalų enciklopedija, kuri pasitarnaus tiek fitoterapiją studijuojantiems, tiek vaistažoles renkantiems, tiek užsiimantiems natūraliu gydymu, tiek ir bet kuriai namų šeimininkei ar mamai, norinčiai natūraliu būdu atstatyti bei sustiprinti savo šeimos sveikatą.
Profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas (75m.) pats taiko visus šiuos augalus bei įvairius augalų kompozitus savo geros bei stiprios sveikatos palaikymui (vis dar bėgioja maratonus)
Knygą profesorius nusprendė parašyti paragintas kardiologijos profesoriaus Klaipėdos Universiteto Ligoninės kardiochirurgo (bei 2016 m. išrinkto į Lietuvos Seimą) Algimanto Kirkučio, kuris nuolat prašo gydytojų gydyti priežastis, o ne pasėkmes bei simptomus bei yra šios knygos (patariantysis) bendraautorius.

Užsisakyti knygą 50% PIGIAU !

Išskirtinė Galimybė:
užsisakyk išankstinę knygą už 50% būsimos prekybinės kainos!

Kadangi knyga netrukus keliaus į spaustuvę , mes priimame išankstinius užsakymus tam, kad žinotume, kiek spausdinti knygų bei susirinktume pradinį kapitalą knygos leidybai, spausdinimui, platinimui bei įvedimui į rinką. JŪS turite unikalią galimybę įsigyti knygą už puse kainos bei prisidėti prie gero tikslo: paskleisti naudingų ir vertingų žinių kaip mūsų tautiečiams tapti sveikesniems, laimingesniems ir visapusiškai turtingesniems. NELAUKITE, kol knyga atsidurs knygynuose… Bus žymiai brangiau…

Užsisakyti knygą DABAR ! (Dabar mokėti nereikės)

Apie Profesorių Algimantą Mečislovą Olšauską

  • Klaipėdos Universiteto Botanikos Sodo įkūrėjas ir ilgametis direktorius
  • Biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos Universiteto Profesorius
  • Fitoterapijos instituto įkūrėjas
  • Bėgikas, sveikuolis, visuomenės veikėjas
  • Augalų (vaistinių ir prieskoninių) mokslinės bazės vystytojas
  • Įvairių paskaitų, seminarų, konferencijų pranešėjas, lektorius

Susipažinkite su Klaipėdos Universiteto
Botanikos Sodo Vaistinių ir Prieskoninių Augalų Kolekcija

Prieš 25 metus Algimantas Mečislovas Olšauskas, kartu su Klaipėdos Universiteto bendruomene ėmėsi kurti Klaipėdos Universiteto Botanikos Sodą…

1993 m. Profesoriaus iniciatyva gimė Botanikos Sodas

Įkūrus Klaipėdos universitetą (1991 m.) ir suformavus biologijos, ekologijos bei rekreacijos studijų programas, iškilo būtinybė sukurti šių, taip pat ir kitų specialybių studentams ir dėstytojams studijų, mokslinių tyrimų bazę. Dėl šios priežasties 1993 metais įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos sodas. Sodo įkūrimo iniciatorius ir pirmasis direktorius buvo prof. A. M. Olšauskas.

Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami trijose kolekcijose: dendrologinėje, vaistinių ir prieskoninių augalų bei žolinių dekoratyvinių augalų (daugiamečių ir vienmečių gėlių). Įrengta vijoklinių augalų kolekcija, alpinariumas bei rozariumas. Medelių, krūmų bei gėlių dauginimui įveistas medelynas, įrengtas etnografinis gėlių darželis

Profesoriaus veikla be rašymo…

  • Profesorius dėsto fitoterapijos kursą KU Sveikatos fakultete
  • Prižiūri Fitoterapijos Institutą KU tęstinių sveikatos mosklų centre
  • Skaito paskaitas bei veda tikslinius seminarus grupėms
  • Kuria naują vaistažolių bei gydomųjų prieskonių sodą
  • Konsultuoja privačiai
  • Ruošia įvairius mišinius, užpilus ir kitokius receptinius preparatus nuo įvairių negalavimų/ligų
Užsisakyti knygą DABAR ! (Dabar mokėti nereikės)

Algimanto M. Olšausko pamąstymai Žiniasklaidoje

Netinkamas gyvenimo būdas, prastas maistas, užterštas oras, vanduo, nepalanki aplinkos kokybė nepaliaujamai blogina visuomenės sveikatą. Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama priežastims, sukeliančioms ligas, o per daug – pasekmėms – ligų gydymui.

100 metų – ne riba

Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pastebėjo, kad nors lietuviai iš visų Europos Sąjungos šalių gyvena trumpiausiai, tačiau suvartoja daugiausia
vaistų.

Tyrimai genetikos srityje rodo, kad žmogaus organizmas be didesnių nukrypimų gali funkcionuoti net iki 150 metų.
Kaip teigė pašnekovas, Lietuvoje nemaža dalis žmonių rimtai suserga jau 40–50 savo gyvenimo metais ir ilgai negyvenę miršta. Šalyje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 70 metų. Vadinasi, stipriosios lyties atstovai gyvena tik pusę galimo laiko. Be to, už moteris jie miršta maždaug 12 metų greičiau.

Trūksta dėmesio prevencijai

„Medikamentai mums nepadeda. Reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą. Žydai šneka, kad žmogui ir šimtas metų nėra riba. Įvairiose pasaulio šalyje – Kaukazo regione, Japonijoje – galima sutikti daugybę žmonių, kurie savo amžiumi lenkia statistinius rodiklius“, – sakė A.M.Olšauskas.

Pasak jo, situacija Lietuvoje yra liūdinanti. Įvairiomis širdies, kraujagyslių, onkologinėmis ligomis nemažai žmonių pradeda sirgti vos sulaukę 40 metų. Šalyje didesnis dėmesys skiriamas ne susirgimų prevencijai, o bandymui susidoroti su pasekmėmis. Tokia sveikatos politika – ydinga. Didėjant vaistų vartojimui, pastebimas ir gausesnis susirgimų skaičius.

„Dėl to esame kalti mes patys. Vartojame produktus, kuriuose yra daugybė cheminių medžiagų, pamirštame vaisius, daržoves, įvairių žolelių arbatas. Kur matyta, kad pienas nesugižęs gali stovėti metus. Įsivaizduokite, kiek jame nenatūralių komponentų. Ši chemija, patekusi į mūsų organizmą, taip pat naikina žmogaus kraujo, imuninės sistemos daleles“, – pasakojo pašnekovas.

Vaistai tampa priešu

A.M.Olšauskas paaiškino, kad vėliau į žmogaus kūną patekę teršalai kaupiasi ir pradeda sukelti įvairius susirgimus.

„Tada ir prasideda žmonių skundai, jog juos puola ligos. Medikų skirti vaistai ligoms gydyti nebepadeda. O kaip jie gali gelbėti, jei medikamentų poveikį slopina su maistu į žmogaus organizmą patekusi chemija“, – kalbėjo dėstytojas.

Anot jo, norėdami būti sveiki, privalome atsižvelgti į daugybę dalykų. Kartu nepamiršti ir domėtis, šviestis.

„Tik mes patys savo veiksmais ir padarome organizmą palankų sirgti įvairiomis ligomis, kurių iš tikrųjų galime išvengti arba jos mus turėtų užpulti gerokai vėliau“, – įsitikinęs pašnekovas.

A.M.Olšauskas pabrėžė, kad žmogus papuola  į užburtą ratą – dėl netinkamo maisto pasijunta blogai, pradeda vartoti medikamentus, kurie slopina imuninę sistemą. Žmogus tampa vis silpnesnis, nuolat serga ir būna priverstas gydytis. Didžiulę medikamentų apkrovą, kuri užteršia organizmą, tampa sunku atlaikyti kepenims ir inkstams.
Visą straipsnį skaityti KAUNO DIENA >>

Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo mitybos, fizinio aktyvumo ar žalingų įpročių. Ją veikia ir mūsų aplinka – ypač oras, kuriuo kvėpuojame. Specialistai teigia, kad jaustis geriau ir būti fiziškai stipresniems mums padeda tinkamai parinktos kambarinės gėlės.

Praviras langas negelbsti

Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pabrėžė, kad sveika gyvenamoji ar darbo aplinka uždarose patalpose neatsiranda savaime. Ją susikurti reikia patiems žmonėms.

«Statistika – negailestinga. Ji rodo, kad lietuviai visoje ES ne tik serga dažniausiai, bet ir gyvena trumpiausiai. Patys turime pradėti kurti sveiką aplinką, subalansuotai maitintis, atsikratyti sveikatą žalojančių įpročių – rūkymo, alkoholio, narkotikų», – patarė A.M.Olšauskas.

Anot jo, be maisto žmogus gali išgyventi apie 30 parų, be vandens – 3, o be oro – tik 5 minutes.
Per dieną žmogus suvartoja apie 1,5–2 kilogramus įvairių produktų, išgeria 1,5–2 litrus vandens, o per plaučius perleidžia 10–15 kilogramų oro.

Kaip teigė pašnekovas, būdamas gyvenamajame kambaryje ir kvėpuodamas, žmogus mažina deguonies ir didina gyvybės nepalaikančio anglies dioksido kiekį. Todėl patalpose susiformuoja biologiškai išnaudotas oras, kuriame yra nuodingų medžiagų, mikroorganizmų bei dulkių erkių.

 «Ne visada kambaryje esančias kenksmingas medžiagas galime pašalinti vėdindami patalpas. Atidarius langus iš miesto aplinkos gali patekti dar prastesnio oro, užteršto smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Dažnai jų pagrindą sudaro asfalto ir gumos dulkės», – kalbėjo A.M.Olšauskas.

Nauda – akivaizdi

Anot jo, užterštą kambarių orą padeda išvalyti  kambariniai augalai. Jie nuodingas medžiagas iš oro ima pasyviai, per žioteles ir ląstelėse panaudoja įvairiems fiziologiniams procesams.

«Tokiu būdu neutralizuojamas blogas oras. Nuodingos medžiagos nusėda ant lapų. Įvairių dalelių kenksmingumą pašalina augalo išskiriamos medžiagos. Augalai šviesiu paros metu vykdo fotosintezę, pasisavina žmogui žalingą CO2 ir išskiria reikalingą deguonį», – teigė pašnekovas.

Anot jo, kambariniai augalai, vešėdami patalpose, nuolat žmogų supantį orą praturtina deguonimi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, augalams pagaminus 100 proc. deguonies, savo pačių fiziologiniams poreikiams jie jo pasiima tik 1–1,5 proc.

«98,5–99 proc. pagaminto deguonies lieka patalpose ir yra sunaudojama žmonių. Asmenys, gyvendami kambariuose, kuriuose oras yra prisotintas deguonies, džiaugiasi mažesniu kraujo spaudimu, geriau miega, nesiskundžia apetito trūkumu ir apskritai yra sveikesni», – kalbėjo Klaipėdos universiteto dėstytojas.

Jo teigimu, tokiu atveju mažiau puola ligos, padidėja fizinis ir protinis aktyvumas. Augalai išskiria neigiamų deguonies jonų, kurie žmones aprūpina energija, reguliuoja kvėpavimo, fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, didina raumenų ir viso organizmo aktyvumą, sulėtina senėjimo procesus.

SKAITYKITE DAUGIAU KAUNO DIENA DIENRAŠTYJE>>>

Algimanto M. Olšausko knyga yra naudinga keliais aspektais. Pirma — autorius pats yra pavyzdys, kaip veikia jo aprašyti augalai žmogaus sveikatą, savijautą ir energiją. Profesoriaus biologinis amžius (apie 60) akivaizdžiai skiriasi nuo pase įrašyto (75). Jis gerokai jaunesnis ir energingesnis už savo bendraamžius. Antra — daugumą augalų Algimantas savo rankomis augino ir tyrinėjo Klaipėdos Universiteto Botanikos Sode, kurį jis įkūrė bei augino kartu su kolegomis. Trečia — skelbiamos žinios apie augalų visokeriopą naudą sveikatai šiandien ypač vertingos, nes geometriškai auga skaičius žmonių, kurie ryžtasi imtis asmeninės atsakomybės už savo sveikatą, tokiu būdu padėdami valstybei įveikti katastrofišką sveikatos krizę. Gero kelio vedant žmones į permainas puikiai Algimanto Olšausko knygai !

Knygyne

1599knyga
  • nuo 2017-12-01

Ekovalstybėje

749fizinė knyga
  • Atsiųsime į namus iki 2017-11-01
Rezervavimas vyksta iki Spalio 1d.
0
0
0
Days
0
0
Hrs
0
0
Min
0
0
Sec